Koks jis „Naujo valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo ruošinys”?

Artūras Žukauskas (>>>>), Laisvė frakcija,
Edmundas Pupinis (>>>>), TS-LKD frakcija,
Jonas Gudauskas (>>>>), TS-LKD frakcija,
Linas Slušnys (>>>>), TS-LKD frakcija,
Kristijonas Bartoševičius (>>>>), TS-LKD frakcija,
Jurgita Sejonienė (>>>>), TS-LKD frakcija,
Jurgis Razma (>>>>), TS-LKD frakcija,
Andrius Vyšniauskas (>>>>), TS-LKD frakcija.

Pačių įstatymo iniciatorių įvardinti šio projekto tikslas ir uždaviniai (pasirinkti: Susijusi informacija -> 5. Aiškinamasis raštas):

Dar 1995 metais priimtas LR valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų – niekaip neaptariamos informacinės technologijos ir kita.
Dabar galiojančiame įstatyme yra smulkmeniškai reguliuojamų dalykų, kurie dėl savo specifikos arba yra praradę aktualumą, arba juos reiktų pernelyg dažnai keisti ir tikslinti.
Teikiamų įstatymų projektų tikslas yra atnaujinti LR valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą taip, kad jis atitiktų šiuolaikines gyvenimo realijas, nubrėžtų esmines kalbos politikos, tvarkybos ir norminimo kryptis.
Prieš 27 metus priimtas įstatymas yra pasenęs teisės normų pateikimo ir teisės technikos, taikymo požiūriu.
Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos. Atvirkščiai, priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį.

O dabar susipažinkime išsamiau, nes Lietuvių kalbos instituto (LKI) mokslo taryba išsamiai įvertino šį įstatymo projektą ir pateikė savo vertinimą:

Išsamios išvados  čia (>>>>).
Įstatymo projekto nagrinėjimas atskleidė jo trūkumus, iš kurių svarbiausi šie:
 nenumatyta valstybinės kalbos apsauga: Įstatymo projekte nėra nė vieno straipsnio, kuriame būtų apibrėžta, kas sudaro jos apsaugą ir kokiomis priemonėmis ji turi būti vykdoma;
 projektas panaikina Konstitucijos 14 straipsniu numatytą lietuvių kaip valstybinės kalbos statusą, nes sudaro sąlygas lygiavertei dvikalbystei ar daugiakalbystei Lietuvos valstybės
ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
 projekte atsisakoma valstybės įsipareigojimo garantuoti visose švietimo pakopose (nuo bendrojo ugdymo iki aukštojo mokslo baigimo) įgyti išsilavinimą lietuvių kalba;
 Valstybė atsisako nuostatos užtikrinti lietuvių kalbos išmokimą, sudaro galimybes tik jos mokymui (7 str. 3 p.);
 skirtingai nei galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme, nėra garantuojama teisė Lietuvoje įgyti visų švietimo pakopų išsilavinimą lietuvių kalba; nebėra reikalavimo mokyklose išmokyti lietuvių kalbos, taip pat reikalavimo mokėti lietuvių kalbą valstybės nustatytu kalbos mokėjimo lygiu pagal profesiją ir pareigas;
 projekte neskiriama dėmesio lietuvių kalbos vartojimui skaitmeninėje terpėje mokslo ir švietimo reikmėms: kalbos duomenims kaupti, apdoroti ir teikti visuomenei, dirbtiniu
intelektu grįstoms kalbos technologijoms kurti ir palaikyti;
 projekto 9 str. 5 p. nurodoma pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba. Tai būtų dvikalbystės įteisinimas.

2023 m. kovo 15 d. 12 val. Seime (II rūmų 2 aukšte) bus surengta Seimo nario, kalbininko, dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija dėl šio įstatymo projekto  čia (>>>>).

SUBJEKTYVUS KOMENTARAS: Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją, – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę./ Mikalojus Daukša/

Daliniesi šia žinia?! Būk sąžiningas – nurodyk pradinį šaltinį!